Bertoletijų riešutai

Maistingumo lentelė | kiekis 100g produkto | RVK, % |
---|---|---|
Energetinė vertė, kcal | 656,0 | 32,8% |
Baltymai, g | 14,0 | 28,0% |
Angliavandeniai, g | 12,0 | 4,4% |
iš kurių cukrus, g | 2,0 | 2,2% |
Riebalai, g | 66,0 | 94,3% |
iš kurių riebalų rūgštys, g | 15,0 | 75,0% |
Skaidulos, g | 6,1 | 24,4% |
Natris (druska), g | 3 (1,2) | 125,0% |
GDA – tai orientacinė norma, padedanti įvertinti, kiek konkrečios maistingosios medžiagos yra vienoje maisto produkto porcijoje. Nurodyta GDA vertė yra nurodyta vidutiniam “suaugusiajam”, kurio energijos poreikis 2.000 kcal/dienai."
Trumpas aprašymas. Bertoletijos (braziliniai riešutai) – tai dažniausiai Pietų Amerikoje augantys riešutai. Jie yra labai maistingi, turi daug baltymų, magnio, vario, fosforo bei yra vienas pagrindinių seleno šaltinių – vidutinis jo kiekis 100 g riešutų viršija rekomenduojamą seleno dienos normą daugiau nei dvidešimt kartų.
- Seleno žmogaus organizmui reikia nedaug, bet jis būtinas gerai imuninei sistemai, normaliai plaukų, nagų būklei palaikyti, užtikrinti spermatogenezę ir reikalingas skydliaukės veiklai. Vos du bertoletijų riešutai per dieną patenkina paros seleno poreikį;
- Varis svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai, nervų sistemos veiklai, geležies pernešimui organizme;
- Magnis ir fosforas svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai, kaulų ir dantų būklei palaikyti.
- Tiaminas svarbus normaliai nervų sistemos veiklai, psichologinei būsenai palaikyti, normaliai širdies veiklai.
- Vitaminas E padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Bertoletijos labiausiai vertinamos dėl:
kiekis 100g produkto | RVK*, % | |
Selenas | 1917 mcg | 2739% |
Magnis | 376 mg | 94% |
Varis | 1,7 mg | 87% |
Omega-3 riebalų rūgštys | 15 g | 76% |
Fosforas | 725 mg | 73% |
* Referencinis vartojimo kiekis
Bertoletijų istorija. Ilgus amžius bertoletijos augo Amazonės miškuose, Pietų Amerikoje. XVI amžiaus pradžioje portugalai atvežė šiuos riešutus į Europą. Ispanai bertoletijas vadino „almendras de los Andes“ – Andų migdolais. XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių botanikas Alexander von Humboldt, grįžęs iš mokslinės ekspedicijos Pietų Amerikoje ir surinkęs daugybę augalų pavyzdžių, pavadino šiuos riešutus bertoletijomis – savo draugo chemiko Claude Louis Berthollet garbei. Bertoletijų derlius yra nuimamamas gruodžio-kovo mėnesiais.
Alergija riešutams. Alerginės reakcijos gali atsirasti beveik bet kuriam maistui, tačiau moksliniai tyrimai išskiria specifines 8 produktų rūšis, kuriems gali būti padidinta alerginė reakcija. Tai kviečiai, karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, medžių riešutai, žemės riešutai ir sojos produktai. Maisto alergijos simptomai kartais gali pasireikšti kaip odos bėrimas, dilgėlinė, niežulys, egzema, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas dilgčiojimas burnoje, švokštimas ar nosies užgulimas, galvos svaigimas. Tačiau maisto alergijos simptomai taip pat gali būti kur kas bendresnio pobūdžio. Gali apimti nuovargis, depresija, lėtinis galvos skausmas, lėtinės žarnyno problemos ir nemiga. Kadangi daugumą alergijos maistui simptomai gali kilti dėl kitų įvairių sveikatos problemų, pajutus išvardintus simptomus reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros centrą siekiant įvertinti maisto alergijos vaidmenį jūsų sveikatai.
Informacija paruošta remiantis: