Cukruoti imbierai

Maistingumo lentelė | kiekis 100g produkto | RVK, % |
---|---|---|
Energetinė vertė, kcal | 304,0 | 15,2% |
Baltymai, g | 0,1 | 0,2% |
Angliavandeniai, g | 75,0 | 27,8% |
iš kurių cukrus, g | 71,0 | 78,9% |
Riebalai, g | 0,2 | 0,3% |
iš kurių riebalų rūgštys, g | 0,0 | 0,0% |
Skaidulos, g | 1,1 | 4,4% |
Natris (druska), g | 0,0 | 0,0% |
GDA – tai orientacinė norma, padedanti įvertinti, kiek konkrečios maistingosios medžiagos yra vienoje maisto produkto porcijoje. Nurodyta GDA vertė yra nurodyta vidutiniam “suaugusiajam”, kurio energijos poreikis 2.000 kcal/dienai."
Trumpas aprašymas. Imbieras kilęs iš Pietų Azijos ir jau prieš 5000 metų buvo rekomenduojamas peršalus, karščiuojant. Kinų jūrininkai kramtydavo imbierą arba dėdavo jo į maistą kaip priemonę nuo jūrligės. Graikai dievino imbierą dėl jo savybės gerinti virškinimą. Europoje labiau populiarus džiovintas arba cukruotas imbieras. Jis dedamas į pyragus, pudingus ir džemus, arbatą ar alų.
Istorija. Ryškaus skonio ir kvapo imbieras žinomas ir naudojamas jau ne vieną tūkstantį metų. Iš šiltų tropinių Pietryčių Azijos miškų – Kinijos, Indijos, Malajų (Malakos) pusiasalio kilęs augalas ne tik yra vienas mėgstamiausių prieskonių pasaulio virtuvėse, bet ir nuo seno naudojamas gydymui, ritualams, parfumerijoje.
Perspėjimai: per didelis vitaminų ir mineralų vartojimas gali pakenkti jūsų sveikatai. Saugoti sausoje ir vėsioje vietoje.
Informacija paruošta remiantis:
1. Tikrasis imbieras