Ar Jūsų asmenybė skatina priaugti papildomų kilogramų?

13979

Mesti svorį paprasta – tereikia mažiau valgyti ir daugiau sportuoti. Paaiškinimas, kodėl daugumai žmonių taip sunku to laikytis, slypi žmogaus psichikoje.

Vis daugiau mokslinių tyrimų nustato intriguojančius ryšius tarp asmenybės bruožų ir nutukimą keliančių įpročių. Tyrimų duomenimis, tos pačios smegenų dalys, valdančios emocijas ir kontroliuojančios streso lygį, yra atsakingos ir už apetitą.

„Jei suprasime, kaip asmenybės bruožai daro įtaką svorio augimui, galėsime sukurti intervencines priemones, padėsiančias nuo antsvorio kenčiantiem žmonėms,“ – teigia JAV Nacionalinio senėjimo instituto tyrėja Angelina R. Sutin, vadovavusi pernai  paskelbtam tyrimui, kuriame buvo lyginamas beveik 2000 Baltimorės gyventojų, vyresnių nei 50 m., kūno masės indeksas (KMI) su jų asmeninėmis savybėmis.

Respondentai, labiausiai pasižymėjo neurotiškumu – polinkiu lengvai patirti neigiamas emocijas – ir mažu sąžiningumu arba organizuotumu ir disciplinuotumu, buvo labiau linkę į antsvorį ir nutukimą. Su KMI taip pat buvo glaudžiai susijęs ir impulsyvumas. 10% tiriamųjų, labiausiai pasižymėjusių impulsyvumu, vidutiniškai svėrė 24 svarais (1 svaras = 0,5 kg) daugiau nei 10% tiriamųjų, mažiausiai pasižymėjusių impulsyvumu. Tikėtina, kad žmonės, save vertinantys kaip „lengvai su viskuo sutinkančius“, svorio priauga per metus. Šis tyrimas buvo paskelbtas „Asmenybės ir socialinės psichologijos“ žurnale (angl. Journal of Personality and Social Psychology).

Ryšys tarp emocijų, maisto ir svorio kontrolės atsiranda dar labai ankstyvame amžiuje. Eunice Kennedy Shriver nacionalinio vaiko sveikatos ir žmogaus vystymosi instituto finansuotame tyrime, kurio metu buvo ištirti  977 vaikai, ir kurio rezultatai paskelbti pediatrijos žurnale, teigiama, kad pradedantys vaikščioti kūdikiai, turėję menkus emocinius santykius su savo motinomis, būdami 15 metų, yra linkę nutukti dvigubai dažniau, nei tie, kurie turėjo glaudesnius ryšius.

Dietologai, mitybos ir į asmenybę orientuotos terapijos specialistai jau seniai mus yra perspėję nevalgyti dėl emocinių priežasčių. Pastangos įveikti emocinį valgymą, specialistų teigimu, ilgainiui gali būti itin veiksminga priemonė. Juk neprivalote pakeisti visos savo asmenybės – viskas, ko Jums reikia, tai pakeisti savo mąstymą, kad pasikeistų Jūsų elgesys.

Tačiau yra keletas asmenybės bruožų ir elgesio modelių, kartais skatinančių žmones priaugti svorio net jiems to nežinant:

„Pelėda“

Tikėtina, kad neišsimiegantys žmonės ne tik linkę lengviau priaugti svorio, bet jiems ir sunkiau jį numesti.

Puiku, jei „pelėdos“ gali sau leisti prabangą eiti miegoti vėlai ir ryte anksti nesikelti, kitu atveju tokie žmonės dažnai jaučia miego trūkumą. Daugelis tyrimų rodo, kad vartojant daug angliavandenių turintį kaloringą maistą, sumažėja leptino (hormono, suteikiančio sotumo jausmą) ir padidėja grelino (hormono, skatinančio apetitą) kiekiai. Pasak Čikagos universiteto tyrimo, net trumpalaikis miego trūkumas sveikus žmones gali priversti suvartoti tiek cukraus, tarsi jie būtų diabetikai.

„Pelėdos“ taip pat yra linkę nevalgyti arba pramiegoti pusryčius, kurie padeda anksti pradėti medžiagų apykaitą, ir vėlai užkandžiauti. Tai sukelia „naktinio valgymo sindromą“, kai žmonės po vakarienės suvartoja didžiąją dalį savo kasdienio maisto, o tai siejama su nutukimu ir cukriniu diabetu.

Sprendimas: persukti savo biologinį laikrodį yra sudėtinga, todėl vidurdienį bandykite pradėti atsisakydami kavos, vakare sutrumpinkite televizoriaus žiūrėjimo ir kitų elektroninių prietaisų naudojimo laiką, susiplanuokite ankstyvus darbus, kurių jokiu būdu negalite praleisti. Arba neužsukite į virtuvę po 21 val. Tuomet ilgas vakarojimas praras dalį savo žavesio.

 

Streso mėgėjas

Žmonės, kuriems konkurencija ir galutinių terminų spaudimas yra arčiau širdies, iš pirmo žvilgsnio atrodo energingi, bet iš tiesų jų vidinės varomosios jėgos yra adrenalinas ir kortizolis. Esant ūmiai reakcijai į stresą, šie streso hormonai akimirksniu suteikia energijos, tačiau pavojaus signalui nesilpnėjant, gali sukelti tokių sveikatos problemų, kaip nutukimas.

Kortizolis stimuliuoja smegenyse esančią cheminę medžiagą neuropeptidą Y, kuris didina angliavandenių poreikį. Taip pat verčia organizmą gaminti insulino perteklių ir kaupti riebalus ant pilvo. O tai padidina cukrinio diabeto, širdies ligų, insulto ir kitų ligų riziką. Žmonės, jaučiantys nuolatinę įtampa, dažnai valgo siekdami įgyti energijos ir nusiraminti.

Sprendimas: gydytojai tvirtina, kad geriausias būdas atsikratyti kortizolio pertekliaus yra sportuoti. Todėl viską, kuo lepinatės, blaškote savo dėmesį ar atsipalaiduojate, naudokite saikingai. Juk nusipelnėte jaustis gerai.

Nemąstantis darboholikas

Tie, kurie pietaudami nuolat dirba, skaito, vairuoja, žiūri televizorių ar užsiima kuo nors kitu, dažnai suvalgo daugiau, nei iš tiesų jiems reikėtų. Viskas, kas atitraukia mūsų dėmesį nuo maisto, verčia mus persivalgyti to net nežinant. Tik labai nedidelė dalis žmonių persivalgo iš alkio, visi kiti persivalgo dėl gausybės kitų pasąmonėje glūdinčių priežasčių.

Sprendimas: keletą dienų stebėkite, ką valgote. Tada pasižadėkite, kad valgysite tik sėdėdami, o dėmesį skirsite vien tik maistui. Valgykite lėtai. Prieš kiekvieną kąsnį padėkite ant stalo šakutę ir įvertinkite savo sotumo lygį. Taip suvalgysite mažiau net nesilaikydami dietos.

 

Aukotojas

Žmonės, nuolat teikdami pirmenybę kitų žmonių poreikiams, dažnai emociškai išsenka, o nusiraminti siekia valgydami. Mitybos specialistė ir knygos „Geros mergaitės tampa apkūnios“ autorė Karen Koenig rašo, kad Sarasotoje (Floridoje) dauguma jos praktikoje pasitaikiusių klienčių buvo „gerai išauklėtos, kuklios, nesavanaudiškos, kilnios ir pernelyg rūpestingos“. Maistas tokiems žmonėms padeda, nes yra lengvai pasiekiamas, neapsunkina kitų žmonių ir suteikia paguodą bei meilę. Bet iš tiesų jis neužpildo „aukotojų“ emocinės tuštumos ir jie pradeda valgyti vis daugiau.

Kai kurie „aukotojai“ gyvena bijodami nuvilti kitus, arba nesąmoningai įsitraukia į konfliktą, kad vėliau galėtų savo jausmus nuslopinti maistu.

Sprendimas: išsiaiškinkite savo užgniaužtus troškimus ir raskite kitokių būdų pasirūpinti savimi. Nemalonių emocijų išliejimas dienoraštyje arba veidrodyje padės greičiau nei maistas.

Perfekcionistas

Lygiai taip pat, kaip ir „aukotojai“, maistą naudoja ir bandantieji tapti tobulais – siekdami sumažinti aplinkos spaudimą. Daugelis jų nusistatę nepasiekiamus svorio ir fizinio parengimo tikslus, todėl iš karto yra pasmerkti nesėkmei. Bariatrinės (svorį mažinančios) chirurgijos specialistai teigia tarp perfekcionizmo ir nutukimo įžvelgiantys itin stiprų ryšį. Valgymo sutrikimo ekspertai sako, kad perfekcionizmas dažnai yra anoreksijos, bulimijos ir persivalgymo priežastis. Dauguma perfekcionistų pasižymi mąstymu „viskas arba nieko“, todėl jų ryžtas laikytis dietos greitai dingsta ir jie vėl ima ieškoti paguodos valgydami.

Sprendimas: pabandykite nusistatyti realius tikslus, siekite pažangos, o ne tobulumo, ir prisiminkite, kad daugelio žmonių trūkumai yra mylimi ne mažiau už jų privalumus.

 


 

Naujienų užsisakymas
Jei ši informacija tau pasirodė naudinga, užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį ir gauk straipsnius šia tema tiesiai į el. paštą ar telefoną.