Norą būti laimingu gali turėti kiekvienas – tai mūsų teisė. Tai, kad norai skirtingi – nieko nestebina. Visuomenė išleidžia begalę pinigų, siekdama išsiaiškinti, kas žmogų gali padaryti laimingu. Nors laimę atnešantys dalykai ir skirtingi, laimės nori visi, juk taip? Tiesa ta, kad nori galbūt ir visi, tačiau jos suvokimas skiriasi, ypač – tarp skirtingos tautybės žmonių.

Velingtono Viktorijos universiteto atstovai diskusijose apie asmeninę laimę, taip giliai įsišaknijusią Amerikos istorijoje ir kultūroje, aptarė ir kitas šalis – paaiškėjo, kad laimė kitose kultūrose nėra taip sureikšminama.

Universiteto atstovai, siekdami išsiaiškinti, kaip džiaugsmą supranta Rytų ir Vakarų kultūros, 2014 m. atliko tyrimą. Buvo apklausiami Taivano ir Amerikos studentai, jų buvo klausiama kas, jų nuomone, yra džiaugsmas. Didžioji dalis amerikiečių džiaugsmą įvardijo kaip aukščiausią vertę ir pagrindinį siekį gyvenime, tačiau taivaniečiai, reikšdami savo nuomonę, panašių minčių neišsakė.

Atliekant kitą tyrimą paaiškėjo, kad asmeninę atsakomybę – tikėjimą, kad žmogus yra pats atsakingas už savo laimę – stipriau pabrėžė amerikiečiai nei kinai. Palyginimui, dialektinis balansas tarp džiaugsmo ir liūdesio stipriau buvo išreiškiamas kinų. Tyrimo dalyviams buvo parodyti du skirtingi grafikai, vaizduojantys, kaip džiaugsmas gali pakeisti gyvenimo tėkmę. Vienas jų buvo tiesinis, kitas – kreivė. Amerikiečiai dažniau rinkosi tiesinę funkciją, tačiau kinai kur kas daugiau dėmesio skyrė kreivei, kur jų asmeninis džiaugsmas išreiškiamas pakilimais ar nukritimais.

Kaip būtų galima paaiškinti šiuos didžiulius kultūrinius skirtumus? Dalis atsakymų slypi pagrindinėse vertybėse, kurias išpažįsta skirtingos kultūros. Rytų kultūrose dėmesys skiriamas socialinės darnos pasiekimui, kur ypač vertinama bendrystė. Vakarų kultūrose daugiau dėmesio skiriama individualios laimės pasiekimui.

Šios vertybės įrodo, kad asmeninis džiaugsmas būna skirtingo „svorio“. Vienoje studijoje Virdžinijos universiteto Psichologijos katedros atstovas kartu su kolegomis tyrė džiaugsmo apibūdinimą žodynuose. Buvo išnagrinėta daugiau nei 30 tautų ir atrasta, kad vidiniu jausmu džiaugsmas Vakarų kultūrose apibūdinamas dažniau nei Rytų Azijos kultūrose. Pastarosios džiaugsmą apibūdina kaip socialinę harmoniją, jį sieja su sėkme. Tokią tendenciją pastebėjo ir patys tyrėjai, matuodami teigiamą efektą sukeliančius jausmus ar malonumą – šiaurės amerikiečių džiaugsmas koja kojon kartu žengia su patiriamais jausmais. Tačiau Rytų Azijoje būtent prisitaikymas prie socialinių normų ar įsipareigojimų įvykdymas – socialiniai faktoriai – asocijavosi su sustiprėjusiu laimės jausmu. Kitaip tariant, asmeninis džiaugsmas jiems gali sukelti pasibjaurėjimą, ypač kai jis siejamas su socialine darna ar moraline pagarba, kurią taip vertina kolektyvistinės kultūros.

Ar amerikiečiai turėtų apsvarstyti savo meilę asmeniniam džiaugsmui? Akivaizdu, kad laimės jausmas turi daug privalumų – gerina tiek fizinę, tiek psichinę žmogaus būklę. Vis dėlto per didelis dėmesio asmeniniam džiaugsmui skyrimas gali sukelti nemažai problemų, kai koncentruojamasi tik į save. Džiaugsmo ir asmeninės laimės siekimą reikėtų pamatuoti ir atsargiai įvertinti, kad gyvenime būtų balansas. Laimė yra ne tikslas, kurį reikia pasiekti, bet gyvenimo rezultatas.