Kiekvienam, net ir didžiausiam sveikuoliui, kartais kyla pagundų suvalgyti ne tokio sveiko maisto – mėsainį ar šokolado batonėlį. Šį procesą stimuliuoja psichologinės priežastys, kol galiausiai įsijungia ir fiziologiniai pojūčiai. Norint išvengti nesąmoningo kramsnojimo, reikia išsiaiškinti tai lemiančias priežastis ir pasirengti su jomis kovoti. Pateikiame išbandytus patarimus, kaip tai padaryti geriausia.

1. Klauskite savęs, ar esate alkani.

Tai gali atrodyti paprasta, tačiau žmonės dažnai atsisako suprasti savo alkio lygį prieš apsivalgymą. Sustokite trims minutėms ir paklauskite savęs, ko norite ir kaip jaučiatės. Suvokimas, kad nejaučiate tikro alkio, gali būti pirmas žingsnis sąmoningai atsisakyti maisto. Žinoma, jei jaučiatės alkani, nereikėtų atsisakyti sveiko valgio, tačiau po jo pabandykite išsiaiškinti, ar vis dar geidžiate užkandžio.

2. Atsižvelkite į organizmo poreikius.

Visi troškimai yra svarbūs, nes jie suteikia svarbios informacijos apie jūsų pojūčius, taip pat – apie kūne vykstančius biocheminius ir metabolizmo procesus. Kai kurių medžiagų poreikis gali reikšti svarbias medicinines problemas, pavyzdžiui, jei nuolatos norite ko nors saldaus ar krakmolingo, tai gali reikšti, kad jūsų kūnas nepakankamai gerai virškina angliavandenius. Gliukozė nėra paskirstoma po kūno ląsteles ir nesuteikia joms energijos, todėl jaučiatės prastai ir norite daugiau angliavandenių turinčio maisto.

3. Sustabdykite minčių traukinį.

Vos užsigeidę kokio maisto, puolame fantazuoti, įsivaizduodami valgomo daikto skonį, tekstūrą, traškumą ir t. t., taip tik dar labiau paskatindami troškimą. Šios problemos galima išvengti paprasčiausiai nukreipiant mintis, o becukrė kramtomoji guma gali būti puiki išeitis norint žūtbūt ką nors turėti burnoje.

4. Nukreipkite mintis.

Prieš pradėdami užkandžiauti, išgerkite stiklinę vandens ar išeikite pasivaikščioti. Abu šie veiksmai veikia, nes leidžia atsiriboti nuo troškimo. Kitas geras pasirinkimas – karšto gėrimo puodelis, pavyzdžiui, žolelių arbata: ji soti, be to, stimuliuoja klajoklinį nervą, kuris padeda virškinimui ir gali sumažinti troškimus, ypač saldumynams.

5. Padarykite pertraukėlę (mažą).

Jei atlikote visus žingsnius ir vis tiek trokštate užkandžių, – metas jiems pasiduoti. Bet tik truputį! Pamėginkite suvalgyti ketvirtį to kiekio, kurio norite, tada likutį paslėpkite ir užsiimkite kita veikla 15 minučių. Stebėkite, kaip jaučiatės po šio laiko – tikėtina, kad jusite tokį pasitenkinimą, tarsi būtumėte suvalgę visą porciją.

6. Iš anksto užkirskite kelią troškimui.

Vos pajutę troškimą konkrečiam maistui, turėtumėte savęs paklausti, ką tokio tądien valgėte, kad iššaukėte šį troškimą. Pavyzdžiui, suvalgius saldainį ar desertą, ypač tuščiu skrandžiu, atsiras noras užkąsti ko nors saldaus. Tokios reakcijos galima išvengti, į kiekvieną valgymą ar užkandžiavimą įtraukus baltymų ir ląstelienos, – tai gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir, atitinkamai, troškimus.

Jei sąžiningai laikysitės šių patarimų ir vis tiek neatsispirsite tam tikram maistui, pasitarkite su gydytoju, kuris patikrins gliukozės, insulino, glikolizinio hemoglobino, trigliceridų kiekį kraujyje. Tai gali padėti aptikti medicininių  problemų, tokių kaip metabolizmo disfunkcija.