Kodėl ledai taip gundo? Pirmiausia – akivaizdi tiesa: jie saldūs, o žmonės, net ir kūdikiai, iš prigimties labai mėgsta saldumą. Lygiai taip pat mūsų pasąmonė skatina rinktis ir kitą, daugiau kalorijų turintį, maistą. Toks prioritetas, ko gero, leido žmonijai išgyventi didžiąją jos egzistavimo dalį, kai maisto trūko.

Tarsi to būtų negana, yra ir kita troškimo pakopa. Ledai yra nuolat siejami su malonumu ir teigiamomis emocijomis: mes išmokstame norėti tam tikro maisto iš reklamų, produktų išdėstymo prekybos centre, prekės įpakavimo ir išorės vaizdo, maisto asociacijų su veikėjais bei vietomis, kuriomis žavimės.

O jei ledai asocijuotųsi su purvu, ligomis, tuštuma, o ne ilgomis vasaros dienomis, žydrais paplūdimiais ir gražiais, lieknais, įdegusiais žmonėmis, – ar tada nustotume būti smaguriais ir ledus mėgtume mažiau?

Į šį klausimą bandė atsakyti mokslininkai – Kolorado universiteto tyrėjai, vedami Kristinos Legget. Jie tyrė intuityvius, automatinius atsakus smegenyse, bandydami kaloringą maistą susieti su nutukimu. Savanoriams buvo rodomi paveikslėliai su šlykščiais objektais – tarakonais, vėmalais, nešvariais tualetais – tokį trumpą laiką, kad smegenys nespėtų jų užfiksuoti ar įsiminti, o po jų parodytos kaloringų patiekalų nuotraukos. Tuo tarpu prieš mažai kalorijų turinčius patiekalus buvo rodomi pozityvūs paveikslėliai su besišypsančiais kūdikiais ir kačiukais. Žmonės, kuriems buvo rodomi šlykštūs paveikslėliai, kaloringo maisto norėjo mažiau, lyginant su tais, kuriems prieš 90 maisto nuotraukų seriją buvo rodomi neutralūs vaizdai. Daugiau informacijos apie šį tyrimą galima sužinoti čia.

Taigi, nors galime išmokti geriau maitintis tiesiog mąstydami – susipažindami su mitybos taisyklėmis, suvokdami maisto ir sveikatos ar ligų ryšį, minėtoji studija parodė, kad valgymo įpročius galima pakeisti ir per kontekstines sąsajas su maistu. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad būtent taip mus veikia maisto reklamos kūrėjai!