Kodėl pavalgius norisi saldumynų?

Kodėl pavalgius norisi saldumynų?

Dažnam sunku atsispirti pagundai po sočių pietų suvalgyti ko nors saldaus – šis įprotis grąžina į vaikystę, pripratinusią prie deserto. Nemažai žmonių save graužia už nuklydimą nuo dietos ir pripažįsta, kad pietūs – sunkiausias laikas valdyti saldumynų poreikį.

Specialistai akcentuoja, kaip svarbu išmokti reguliuoti apetitą ir maisto poreikius: neužtenka vien tik susitelkti į dietą ar stiprinti savo valią valgyti sveikiau – reikia giliau suprasti, kaip maistas veikia organizmą. Tokia analizė leis nauju kampu žvelgti į kasdienius maisto pasirinkimus ir natūraliai valdyti troškimus.

 

Cukraus troškimas gali reikšti fizinį disbalansą

Poreikį saldumynams lemia elementarios fizinės priežastys:

  •  Maistas buvo per sūrus. Saldumo troškimas – organizmo poreikis atkurti balansą. Sūrus maistas verčia reikalauti ko nors saldaus.
  • Suvalgėte per daug paprastųjų angliavandenių. Paprastieji angliavandeniai sukelia dar didesnį jų poreikį, nes padidėjęs cukraus lygis kraujyje padidina ir insulino kiekį. Jei nesijaučiate sotūs suvalgę patiekalą, tikriausiai, gavote per mažai riebalų ir skaidulų, padedančių pajusti sotumą, tad organizmas tai bando kompensuoti cukrumi.
  • Valgėte nesąmoningai, per greit arba nekramtydami. Virškinimo sistema norėtų, kad visas suvalgomas maistas būtų gerai sukramtytas, nes seilėse esantys enzimai pradeda virškinimo procesą, o maistas su seilėmis susimaišo tik kramtymo metu.
  • Jūs dehidratavote. Pavalgius, organizmas gali prašyti vandens. Valgydami stenkitės negerti, nes tai gali pakenkti virškinimo procesui, o prastas virškinimas skatina saldumynų poreikį.

Pirmas žingsnis – sąmoningumas

Pašalinus fizinius trikdžius, metas patikrinti įpročius: ar patiekalo pabaigimas automatiškai iššaukia norą suvalgyti ko nors saldaus?

Įpročiai gimsta labai greitai ir tampa nesąmoninga, automatizuota elgsena. Kitokio veiksmo pasirinkimas yra ne tik sąmoningumo, bet ir kantrybės, atsidavimo praktikavimas. Daug žmonių mano, kad valios pastangomis galima atsikratyti įpročio, tačiau iš tiesų tegalime vieną įprotį pakeisti kitu. Įsisąmonindami cukraus poreikį iššaukiančius veiksnius galime geriau save pažinti.

Pirmas žingsnis šiems veiksniams atskirti yra paprasčiausiai paklausti savęs (visiškai neteisiant):

  • Ką teisingai aš dariau iki tol?
  • Kas leido jaustis teisingai?
  • Kas nutiko aplinkoje, kad pasikeitė mano elgesys?

Elgesį iššaukia labai įvairūs veiksniai – kvapai, garsai ar kasdienė rutina, skatinanti elgtis įprastu būdu. Pavyzdžiui: praeidami pro kavinę, užuodžiate kavos aromatą – įprastai, su kava suvalgote ir saldumyną, tad, nors tą akimirką kavos ir negersite, vien kvapas iššauks cukraus troškimą.

Kaip sąmoningumas lemia ilgalaikius teigiamus sveikus pokyčius

Manoma, kad įpročiai būna geri ir blogi, ir už juos mes save teisiame. Tvarius pokyčius lemia įpročių žymėjimasis per priežasties ir pasekmės ryšį. Tikslas – suvokti, kaip jaučiatės prieš valgydami saldumynus, valgymo metu bei po to.

Nors nėra lengva atsijungti nuo proto balso (vertinimo), pirmiausia reikia susitelkti į pilvą – koks jausmas jame. Nėra teisingų ar neteisingų emocijų, svarbiausia išsiaiškinti, kaip jaučiatės. Staiga apėmus cukraus troškimui, toks pratimas leidžia jį pažinti iš arčiau.

Svarbu į šį procesą žiūrėti kaip pozityvų ir motyvuojantį. Turėkite kantrybės – permainos neateina staigiai, tai proto treniravimo procesas ir mokymasis žiūrėti į iššūkius su naujais pasirinkimais.

 

Naujienų užsisakymas
Jei ši informacija tau pasirodė naudinga, užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį ir gauk straipsnius šia tema tiesiai į el. paštą ar telefoną.