Kai darbo diena pilna susitikimų, neužbaigtų darbų, o pašto dėžutė perkrauta laiškais, visa kita gali atrodyti visiškai nesvarbu. Pažadas sportuoti baigiasi brangaus mėnesinio abonemento įsigijimu, kurio taip ir nepanaudojate, mityba, kuriai kažkada skyrėte daug dėmesio, kenčia, nes privalo atitikti ribotus greito pagaminimo ir patogumo reikalavimus, o stresą malšinate suvalgydami daug cukraus turinčio maisto. Skamba pažįstamai?

Pasekmės

Darydami išimtis mitybai, sveikai gyvensenai ir bendrai savijautai bei dirbdami daugiau valandų, galite įtikėti, kad tai yra būtinas pasiaukojimas, norint pasiekti savo tikslų – pakėlimo pareigose, atlyginimo padidinimo ar tiesiog įrodymo, kad galite atlikti paskirtą darbą. Vis dėlto, moksliniais tyrimais nustatyta, kad nesveikas gyvenimo būdas gali būti žalingas produktyvumui darbe. Tyrimas, kuriame dalyvavo 19 803 darbuotojai, nustatė, kad nesveikai besimaitinantys žmonės turi net 66 proc. didesnę tikimybę prarasti darbingumą nei tie, kurie valgė viso grūdo kruopų, vaisių ir daržovių. Be to, retai sportuojantys darbuotojai 50 proc. dažniau nei reguliariai sportuojantys kolegos pranešė apie žemą produktyvumą darbe.

Padidinkite darbingumą sportuodami

Įrodyta, kad reguliarios sporto treniruotės mažina stresą, pakelia savivertę, pagerina mąstymą ir padidina motyvaciją, o visa tai tiesiogiai gerina produktyvumą darbe. Stokholmo universitete atlikta studija parodė, kad darbuotojai, darbo metu treniruotėms skyrę 2,5 valandos per savaitę, nudirbo tiek pat, kiek ir jų nesportavę kolegos. Be to, jie mažiau sirgo ir jautėsi darbingesni.

Keletas patarimų, kaip įtraukti treniruotes į perpildytą savaitės darbotvarkę:

• atlikite intensyvių pratimų, kurie per trumpą laiką leidžia pasiekti gerų rezultatų;
• susiraskite asmeninį trenerį, kuris padės kelias turimas valandas išnaudoti kaip galima efektyviau;
• paverskite keliones treniruotėmis – į darbą ir atgal važiuokite dviračiu, bėkite, jei važiuojate viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu – išlipkite anksčiau ir paėjėkite;
• įsigykite pedometrą (arba naudokitės esančiu telefone) – jis padės daugiau judėti, stebėti nueitą atstumą ir išsikelti tikslų;
• ilgai kalbėdami telefonu, vaikščiokite po biurą;
• geriau mažiau nei nieko – net ir 7 minutės intensyvios treniruotės per dieną gali pagerinti fizinę ir psichinę savijautą.

Padidinkite darbingumą teisingai maitindamiesi

Laiko dažniausiai trūksta visiems, o energijos ir motyvacijos vien iš treniruočių neužteks – tinkama mityba organizmui yra svarbi kaip kuras. Valgymo įpročiai veikia kognityvinę funkciją, mąstymą ir koncentracijos lygį, tad ir darbingumą.

Darbinė aplinka dažnai gali skatinti maitintis nesveikai ir nors intuityviai žinome, ko reikia vengti, įtampa, alkis ir laiko stoka gali lemti prastus maisto pasirinkimo sprendimus. Štai keletas mitybos patarimų, leisiančių padidinti produktyvumą.

Planuokite į priekį: paskyrę šiek tiek laiko maisto gamybai, darbe galėsite pietauti ir užkandžiauti sveikai, išvengsite skubotų greito maisto pasirinkimų. Alkio hormonas grelinas, kurį skrandis išskiria alkio metu, smegenyse aktyvuoja atpildo sistemą, todėl ypač traukia kaloringas greitas maistas. Planavimas padės išvengti tokių pagundų.

Skanaukite vaisiais ir daržovėmis: šis patarimas nėra revoliucija, tačiau reikėtų jo neapleisti. 2015 m. atliktas tyrimas nustatė, kad kuo daugiau porcijų vaisių ir daržovių žmogus suvalgo, tuo laimingesnis, kūrybingesnis ir veiklesnis jis būna.

Gerkite skysčių: jei jaučiatės pavargę, svaigsta galva, pirmiau išgerkite puodelį vandens, o ne griebkitės kofeino. Dehidratacija yra viena pagrindinių išsekimo priežasčių, o vanduo – vienas labiausiai nuvertintų energijos šaltinių. Vanduo sudaro net 85 proc. žmogaus smegenų, tad norint jaustis žvaliam, protiškai aktyviam, reikia vartoti skysčius visą dieną.

Maistas smegenims: mąstymą gerinančių maisto produktų sąrašas nuolatos pildomas. Vienas naujų mokslinių tyrimų nustatė, kad graikiniai riešutai gali pagerinti atliekamus kognityvinės funkcijos testus, tarp kurių – atminties ir koncentracijos funkcijos.